pavasaringas

pavasarìngas, -a adj. (1) 1. R, [K], Arm, Rud, Kv, Krž, Šln, Skr, Vlkv, An žiemą prastai išmitęs, pavasarį silpnas, sunykęs: Pavasarìngas galvijas silpnas J. Pievose paupiais kobrinėjo pavasaringi gyvolėliai Žem. Apžiūrėję namus tuojau sugrįšim, eisim pėsti – arkliai pavasaringi Žem. Kumelė visai pavasaringa, nežinia, ar išliks Kb. Nereikia vejot karvių, ba šiemet labai pavasarìngos, gali užgriūt Skdt. Kad ir jūso karvė taip pavasarìnga: kad eina, ir kaulai braška Brs. Kas gi čia tau – pavasarìngas, kad griūvi?! Upn. ^ Vaikšto kai pavasarìngas Ds. ║ nestiprus, išvargęs, sumenkęs: Dabar, pavasarį, pavasarìngi ir žmonės, ir gyvuliai Mrj. Toks tu pavasarìngas, vargu bemisi Yl. Koks tamsta pavasaringas! Jnšk. 2. būdingas pavasariui, sukeliantis pavasario nuotaiką, pavasariškas: Graži tai buvo birželio diena: sausa, šviesi, pavasaringa rš. Tie paukščiai, kur parskrido rytmetį pavasaringą su giesme, šviesia, viltinga V.Myk­Put. Apačioj skardžiai pliuškena pavasaringos ežero vilnys rš. Visiems kvepėjo pavasaringi gluosnių pumpurai K.Bor.

pavasarìngai adv.: Pavasaringai linksmaus veido pusamžis žmogus LzP. Naujo pasaulio upės pavasaringai teka rš.